Conjugación de Verbos en Quechua

0% encontró este documento útil (0 votos)
429 vistas5 páginas
El documento presenta información sobre la conjugación de verbos en quechua en los modos indicativo y futuro. Explica las formas verbales para el pasado simple (ñawpaq pacha) y futuro simple…

Cargado por

Emhr Mar

Modo indicativo

Ñaupaq pacha (pasado simple o básico)

ñawincha + y
Raíz verbal
Pronombre Raíz verbal Sufijo verbal conjugación traducción
personal Tiempo pasado
Noqa ñawincha ra ni Noqa ñawincharani Yo lei
Qan ñawincha ra nki Qan ñawincharanki Tu leiste
Pay ñawincha ra n Pay ñawincharan El leyo
Noqanchis ñawincha ra nchis Noqanchis Nosotros leimos
ñawincharanchis
noqayku ñawincha ra Yku Noqayku Nosotros leimos
ñawincharayku
qankuna ñawincha ra Nkichis Qankuna Ustedes leyeron
ñawincharankichis
paykuna ñawincha ra nku Pay ñawincharanku Ellos leyeron
Kunanqa qanñataq llank’ay

T’iqray simichaqkunata ñaupaq pachaman ( Conjugue los verbos en pasado simple


para cada Oración)

Daniel hatun yachaywasipi …ñawincharan (ñawinchay)

Daniel estudia en un colegio grande

Qan hanpina wasipi qhelqaranki……….. (qhelqay)

Tu en el hospital escribiste

Apuchay Qosqollaktamanta hamuran…….. (hamuy)

Mi abuelo vine del cusco

Noqanchis hamaut’aywan kuskiranchis………….. (kuskiy)

Nosotros y mi maestra estamos investigando


Noqayku allin sonqowan kausarayku………………… (kausay)

Nosotros vivimos con buen corazón

Paykuna llaqtapaq llank’aranku……………… (llank’ay)

Ustedes trabajan para nuestra tierra

Noqanchis wasinchista picharanchis……………… (pichay)

Nosotros barremos nuestra casa

Qankuna sarata waykurankichis……………………(waykuy)

Ustedes cosinaron maiz

Sutiq rantin pukllay Pit’ay phaway


Noqa pukllarani Pit’arani phawarani

Qan pukllaranki Pit’aranki phawaranki


Pay pukllaran Pit’aran phawaran
Noqanchis pukllaranchis Pit’aranchis phawaranchis
Noqayku pukllarayku Pit’arayku phawarayku
Qankuna pukllarankichis Pit’arankichis phawarankichis
Paykuna pukllaranku Pit’aranku phawranku

Kunanqa qanñatak llank’ay


Pronombr
Raíz verbal
Sufijo
es verbal
personal tiempo Conjugación traducción
es pasado

Noqa hanpi rani : Noqa hanpirani Yo curé


hanpi anki Qan hanpiranki
Qan : Tu curaste
p

Pay hanpi Ran : Pay hampiran El curo


hanpi Noqanchis hanpiranchis Nosotros
Noqanchis ranchis : curamos
Nosotros
Noqayku rayku : Noqayku hanpirayku
hanpi curamos

Qankuna hanpi nkichis : Ustedes curaban


Qankuna hanpirankichis
hanpi y
Paykuna hanpi ranku : Paykuna hanpiranku Ellos curaban

Noqanchis erqekunaman hanpiranchis

Modo indicativo

hamuq pacha (futuro simple)

ñawincha + y
Raíz verbal

Pronombre Raíz verbal Sufijo verbal conjugación traducción


personal Tiempo futuro
Noqa ñawincha Saq Noqa ñawinchasaq Yo leere
Qan ñawincha Nki Qan ñawinchanki Tu leeras
Pay ñawincha Nqa Pay ñawinchanqa El leera
Noqanchis ñawincha Sunchis Noqanchis Nosotros
ñawinchasunchis leeremos
noqayku ñawincha Saqku Noqayku Nosotros
ñawinchasaqku leeremos
qankuna ñawincha Nkichis Qankuna Ustedes leerán
ñawinchankichis
paykuna ñawincha nqaku Paykuna Ellos leerán
ñawinchanqaku

Kunanqa kanñataq llank’ay

T’iqray simichaqkunata hamuq pachama ( Conjugue los verbos en futuro simple


para cada Oración)

paqarin, noqanchis Urubambata risunchis (riy)

Minchhata, noqa yachaywasipi ………llanqsaq………… (llank’ay)

Kunallan, paykuna sumaqta …………waykunqaku…………. (waykúy)

Chaymanta, qan harawita ………qhelqanki……. (qhelqay)

Wataman, noqa 15 watayta ………huntasaq………. (hunt’ay)


paqarin Paqarin, pachatamama nishuta ………qoñirinqa……….. (q’oñiriy)

Kunachallan, pay yachaywasinchista ……hamunqa……… (hamuy)

Sutiq rantin llank’ay yachay yanapay

Noqa Llank’asaq yachasaq yanapasaq

Qan Llank’anki yachanki yanapanki

Pay Llank’anqa yachanqa yanapanqa

Noqanchis Llank’asunchis yachasunchis yanapasunchis

Noqayku Llank’asaqku yachasaqku yanapasaqku

Qankuna Llank’ankichis yachankichis yanapankichis

Paykuna Llank’anqaku yachanqaku yanapanqaku


MOSOQ RIMAYKUNA

Pitaq? quien es
Manchakun el que tiene susto
Atoq zorro
Kuchichakuna cerditos
Rantini compre
Ruwasaqku vamos hacer
Wasichayman a mi casita
Tunimusaq voy a destruir
Phukumusaq voy a soplar
Kichay abrir
Muyuy dar vueltas, girar
Haykunusaq voy a entrar
Rioukushaniña ya me estoy yendo
Paway correr
Haykuy entra
Qarkuy sácale, retírale
Llank’ay trabajar
Teqoy colgar ahorcado
Tuniy destruir
Wasiykita a tu casa

Ñaupaq pacha (pasado simple o básico)   
                                                 +y 
 
Pronombre 
personal 
Raíz
Noqayku allin sonqowan        kausarayku…………………  (kausay) 
Nosotros vivimos con buen corazón  
Paykuna llaqtapaq
Pronombr
es 
personal
es 
Raíz verbal 
 
Sufijo 
verbal 
tiempo 
pasado 
 
 
Conjugación 
 
 
traducción
noqayku 
ñawincha 
Saqku 
Noqayku 
ñawinchasaqku 
Nosotros 
leeremos 
qankuna 
ñawincha 
Nkichis 
Qankuna 
ñawinchankichis 
U
MOSOQ RIMAYKUNA  
  Pitaq?    
  
quien es   
  Manchakun    
el que tiene susto  
  Atoq     
zorro  
  Kuchichakuna  
c

También podría gustarte